Aung San Suu Kyi
| Aung San Su Dži | |
|---|---|
 | |
| Aung San Su Dži (2013 m.) | |
| Gimė | 1945 m. birželio 19 d. |
| Tėvas | Aung San |
| Motina | Khin Kyi |
| Sutuoktinis (-ė) | Aleksander Aris |
| Vaikai | Alexander Aris, Kim Aris |
| Veikla | Mianmaro opozicijos politikė ir Nacionalinės Demokratijos Lygos generalinė sekretorė |
| Partija | Nacionalinė demokratijos lyga |
| Alma mater | Delio universitetas, Šv. Hugo koledžas, Londono universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka | Aung San Suu Kyi |
Aung San Su Dži (mjan. အောင်ဆန်းစုကြည် = aung hcan: cu. krany, g. 1945 m. birželio 19 d.) – Mianmaro opozicijos politikė ir Nacionalinės Demokratijos Lygos generalinė sekretorė.
1990 m. rinkimuose nacionalinė demokratijos lyga pelnė 59 % balsus ir 81 % vietų parlamente.[1] Dar prieš rinkimus Aung San Su Dži buvo paskirtas namų areštas. 1989 m. liepos 20 d.- 2010 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu politikė praleido iš viso 15 metų namų arešte.[2]
1990 m. Aung San Su Dži pelnė Sacharavo premiją, 1991 m. jai skirta Nobelio taikos premija. 1992 m. apdovanota specialiais Indijos ir Venesuelos vadovybių prizais.
2016 m. balandžio 6 d. užėmė Mianmaro valstybės patarėjos postą (de facto vyriausybės vadovės).[3]
Politikės tėvas buvo žymus Mianmaro nacionalistas Aung Sanas.
2021 m. vasario 1 d. karinio perversmo Mianmare metu suimta ir įkalinta.[4]
Kritika
Su Dži, garsėjusi susikurtu žmogaus teisių gynėjos įvaizdžiu, sulaukė aršios kritikos dėl atsisakymo padėti šalyje persekiojamai rohinjų tautai, o 2017 m. – netgi raginimų atšaukti Nobelio taikos premiją.[5] Būdama faktine šalies lydere, Su Dži nedarė nieko, kad užkirstų kelią rohinjų krizei, ypač po 2017 m. rugpjūčio 25 d. vykusio konflikto su Rohinjų išvadavimo armija. Ši problema buvo įvardijama kaip viena didžiausių pabėgėlių krizių ir etninio valymo atvejų po II pasaulinio karo.[6]