Gūžinis kopūstas
| Brassica oleracea | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kopūstai | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Gūžinis kopūstas (Brassica oleracea var. capitata) – bastutinių (Brassicaceae) šeimai priklausanti daržovė.
Augalas dvimetis. Stiebas trumpas, lapai trumpakočiai, stambūs (50-60 cm pločio), mėsingi, kieti, įgaubti. Jie sudaro kietą, 0,3-16 kg svorio gūžę. Paprastai baltos spalvos, nors būna ir violetinių. Yra įvairaus ankstyvumo veislių.
Ankstyvųjų kopūstų gūžės užauga per 50-60 d., vidutinio ankstyvumo – per 90-120 d., vėlyvųjų – per 130–140 d.[1] Kopūstas, paliktas dirvoje antriems metams, išaugina stiebą su geltonu žiedynu.
Maistui naudojamos gūžės. Iš jų ruošiamos salotos, sriubos, naudojamos įvairių patiekalų (pvz., balandėlių) gamyboje. Žiemai kopūstai rauginami. Maistingosios medžiagos susikaupusios lapuose; čia yra vitaminų A, B1, B2, C, riebalų, angliavandenių ir kt.
Šaltiniai
