Antigvos ir Barbudos salos apgyvendintos indėnų genčių apie 2400 m. pr. m. e. Vėliau salose apsigyveno karibų ir aravakų gentys, besivertusios žemdirbyste. 1493 m. antrosios savo kelionės metu salas pasiekė Kristupas Kolumbas ir pavadino Santa Maria de la Antigua, Sevilijos miesto bažnyčios garbei. Netrukus salos kolonizuotos, vietiniai gyventojai išnaikinti. 1632 m. salose ispanų užkariautojus pakeitė anglai. Kolonizatoriai Antigvoje ir Barbudoje augino cukranendres, tabaką, o darbams buvo masiškai atgabenami vergai iš Vakarų Afrikos. Vergija panaikinta 1834 m. 1958-1962 m. Antigva ir Barbuda priklausė Vest Indijos federacijai. 1981 m. lapkričio 1 d. šalis tapo nepriklausoma.
Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos politinė sistema.
Antigva ir Barbuda – konstitucinė demokratinė monarchija, Tautų Sandraugos narė. Faktinis šalies vadovas – JK karalius, šalyje atstovaujama generalgubernatoriaus. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas.[2] Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 2 rūmų parlamentas: senatas (17 narių, paskirtų generalgubernatoriaus) ir Atstovų rūmai (17 narių, renkamų 5 metų kadencijai).
Valstybė sudaryta iš Antigvos, Barbudos ir Redondos salų, ieinančių į Mažųjų Antilų salyną. Antigvos sala žema su banguotomis kalvomis, sudarytomis iš vulkaninių uolienų, koralų, kalkakmenių. Aukščiausia vieta – Bogio k. (402 m). Barbuda – lygi koralinė sala su mangrovių miškais ir pelkėmis. Krantai daugiausia lėkšti, su smėlingais paplūdimiais (šalyje jų yra 365). Daug užutėkių ir lagūnų (didžiausia Kodringtono lagūna Barbudos saloje). Bendras kranto linijos ilgis 153 km. Klimatas tropinis; pasatinis. Vid. temperatūra svyruoja nuo 21 °C iki 32 °C per metus. Kritulių 1000–2000 mm per metus. Daugiausiai kritulių iškrinta vasarą. Rudenį dažni tropiniai uraganai. Miškingumas 11 %. Vyrauja tropiniai miškai, mangrovės, pelkės. Didžioji dalis salų ploto naudojama žemės ūkiui. Yra endeminių paukščių ir roplių rūšių. Dėl paviršinio vandens stygiaus kyla gėlo vandens problema.Priešingai nei kitose Pavėjinėse salose Antigvoje nėra nei upių, nei upelių, beveik jokie medžiai neauga savaime.
Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos demografija.
Dėl intensyvaus vergų gabenimo kolonizacinių laikotarpiu, dabar net 93 % šalies gyventojų sudaro juodaodžiai. Dar 3,4 % sudaro mulatai. Taip pat yra nežymi dalis baltųjų (anglų, airių, portugalų), išeivių iš arabų šalių. Nemaža gyventojų dalis emigravo į JAV, JK, Dominiką, Jamaiką ir ten sudaro bendruomenes. Didžioji tikinčiųjų dalis – krikščionys. 44 % gyventojų priklauso anglikonų bažnyčiai. Kiti – katalikai ir kitų krikščioniškų konfesijų nariai (Jehovos liudytojai, metodistai, Septintosios Dienos adventistai). Taip pat yra išpažįstančių islamą, rastafarizmą, judaizmą, bahajų tikėjimą.
Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos kultūra.
Šalies gyventojų kultūrai didelę įtaką darė britų kultūra, o šiuo metu – JAV kultūra. Antigvoje ir Barbudoje triukšmingai švenčiamos religinės ir kalendorinės šventės, rengiami karnavalai, gatvių vaidinimai, konkursai. Populiariausia sporto šaka – kriketas. Taip pat mėgstamas futbolas, šalyje yra talentingų lengvaatlečių.