Krekenos
Krekenos – gyvulio patelės pieno liaukų sekretas paskutinėmis nėštumo ir pirmosiomis po atsivedimo dienomis, gyvulių jauniklių maistas. Pasižymi labai dideliu maistingumu. Krekenomis jauniklis ne tik maitinamas, bet ir gauna daug imunoglobinų.
Krekenose daug baltymų (albuminų, globulinų), riebalų, imuninių medžiagų, fermentų, vitaminų, mikroelementų. Karvių krekenos savo savybėmis ir chemine sudėtimi gerokai skiriasi nuo normalaus pieno. Jos yra tirštos, tąsios, specifinio kvapo, gelsvai rusvos, sūrokos. Verdamos, sterilizuojamos, pasterizuojamos krekenos sukreša, todėl jų turintis pienas netinka pieno produktams gaminti.[1]
Didelė dalis tautų krekenų maistui tradiciškai nevartodavo ne tik dėl speficinio skonio ir savybių, bet ir dėl to, kad jos buvo skirtos gyvulių jaunikliams. Tačiau, pavyzdžiui, turkmėnai, kurie didelę dalį kupranugarių jauniklių papjaudavo karakuliui, turėdavo krekenų perteklių ir iš jų gamindavo minkštą sūrį.[2] Iš krekenų sūriai, pudingai, blynai gaminami Ukrainoje,[3] Suomijoje,[4] Airijoje, Indijoje,[5] Meno saloje.[6]