Musulmonai
| Musulmonai | |
 „Malda Kaire“ (1865 m., dail. Ž. L. Žeromas) | |
| Gyventojų skaičius | |
|---|---|
 1,9 mlrd. (2020)[1] | |
| Pradininkas | |
| Mahometas | |
| Populiacija šalyse | |
 Indonezija | 231 070 000[2] |
 Pakistanas | 213 161 100[3] |
 Indija | 194 810 000[4] |
 Bangladešas | 153 700 000[5] |
 Nigerija | 99 100 000[6] |
 Egiptas | 95 000 000[7] |
 Iranas | 82 900 000[8] |
 Turkija | 82 800 000[9] |
 Alžyras | 42 000 000[10] |
 Sudanas | 40 400 000[11] |
| Religinės kryptys | |
| 80–90 % sunizmas[12] 10–20 % šiizmas[13] ~1 % ibadizmas | |
| Kalbos | |
| Arabų, bengalų, hindi, urdu, indoneziečių, tiurkų kalbos, iranėnų kalbos | |
Musulmonai (arab. المسلمون = al-Muslimūn – „paklūstantys [Dievui]“) – islamo, vienos monoteistinių pasaulio religijų, išpažinėjai.[14] Musulmonai tiki, kad Koranas, svarbiausias islamo šventraštis, yra tiesioginis Alacho žodis, kuris buvo apreikštas Mahometui, pagrindiniam islamo pranašui.[15] Dauguma musulmonų taip pat vadovaujasi Mahometo mokymu (suna) ir praktika, užfiksuota pasakojimuose apie jo poelgius (chadisai).[16]
Skaičiuojama, kad 2023 m. musulmonų skaičius siekė beveik 2 mlrd., jie sudaro daugiau nei 25 % visų pasaulio gyventojų.[1] Žmonių, kurie laiko save musulmonais, procentas kiekviename žemyne (mažėjančia tvarka): Afrikoje – 45 %, Azijoje ir Okeanijoje (kartu) – 25 %,[17] Europoje – 6 %,[18] Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 1 %.[19] Musulmonų procentas pagal geografinius regionus: Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 91 %,[20] Vidurinėje Azijoje – 90 %,[21] Kaukaze – 65 %,[22] Pietryčių Azijoje – 42 %,[23] Pietų Azijoje – 32 %,[24] Užsachario Afrikoje – 42 %.[25]
Nors islamo šakų yra ne viena, dvi didžiausios kryptys yra sunizmas (75–90 %)[12] ir šiizmas (10–20 %).[13] Pietų Azijos šalys – Pakistanas, Indija ir Bangladešas – sudaro didžiausią musulmonų procentą (31 %) pasaulyje.[26] Daugiausia islamas išpažįstamas Indonezijoje, kurioje musulmonų skaičius siekia 231 mln. (12 % visų musulmonų).[27] Didžiausia musulmonų populiacija neislamiškose šalyse yra Indijoje (11 %) ir Kinijoje (2 %).[28] Dėl didėjančios musulmonų populiacijos islamas yra greičiausiai auganti religija pasaulyje.[29][30][31]
Etimologija
Arabų kalba žodis „musulmonas“ (arab. مسلم = muslim) reiškia „paklūstantis [Dievui]“.[14]
Viduramžių Europoje musulmonai vadinti saracėnais.
Tapimas musulmonu
Norint tapti musulmonu ir atsiversti į islamą, būtina ištarti (ir įtikėti) šahadą – tikėjimo išpažinimą, liudijantį Dievo vienovę ir Mahometo pranašiškos pasiuntinystės viršenybę.[32] Dažniausiai šahada tariama arabų kalba: أشهد أن لا إله إلا الله وأشهد أن محمداً رسول الله = ašhadu ʾan lā ʾilāha ʾilla -llāhu, wa-ʾašhadu ʾanna muḥammadan rasūlu -llāh („Liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Dievą, ir Mahometas yra Dievo pasiuntinys“).[33]
Sunizme šahada susideda iš dviejų dalių: lā ʾilāha ʾillā -llāhu („Nėra kito dievo, išskyrus Dievą“) ir muḥammadur rasūlu -llāh („Mahometas yra Dievo pasiuntinys“), kurios kartais vadinamos pirmąja ir antrąja šahada. Pirmoji šahados dalis vadinama tahlilu (arab. تَهْلِيل = tahlīl).[34]
Šiizme šahada taip pat turi trečiąją dalį – frazę apie Alijų, pirmąjį šiitų imamą ir ketvirtąjį teisingąjį kalifą: وعليٌ وليُّ الله = wa ʿalīyyun walīyyu-llāh („Alijus yra Dievo draugas“).[13]
Svarbiausios musulmonų pareigos yra išvardytos penkiuose islamo ramsčiuose: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda (salatas), religinis mokestis (zakiatas), pasninkas (saumas) ir piligrimystė (chadžas).[35]
Islamo teologijoje
Koranas daugybę judaizmo ir krikščionybės pranašų bei pasiuntinių laiko musulmonais. Korane paminėti – Adomas, Nojus, Abraomas, Izmaelis, Jokūbas, Mozė ir Jėzus bei jo apaštalai – laikomi musulmonais. Korane teigiama, kad jie buvo musulmonai, nes pakluso Dievui, skelbė Jo žinią ir palaikė Jo vertybes, įskaitant maldą, labdarą, pasninką ir piligrimystę. 3:52 suroje Jėzaus mokiniai jam sako: „Mes tikime Dievą, o tu būk mūsų liudytojas, kad mes esame musulmonai (wa-shahad be anna muslimūn)“. Islamo teigimu, prieš Koraną Dievas perdavė Torą Mozei, Psalmyną – Dovydui ir Evangeliją – Jėzui, kurie laikomi svarbiais islamo pranašais.[36]
Demografija
Daugiausia musulmonų turinti šalis yra Indonezija, kurioje gyvena 12,7 % pasaulio musulmonų.[37] Toliau seka Pakistanas (11 %), Bangladešas (9,2 %), Nigerija (5,3 %) ir Egiptas (4,9 %).[27] Apie 20 % pasaulio musulmonų gyvena Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.[37][38]
Didelės musulmonų mažumos gyvena Indijoje, Kinijoje, Etiopijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Europoje. Šalis, kurioje didžiausias save musulmonais laikančių gyventojų procentas, yra Marokas.[39]
80–90 % musulmonų yra sunitai,[12] 10–20 % – šiitai,[13] 1 % – ibaditai.