Pliocenas

Pliocenas (sen. gr. πλεῖον = gausesnis + sen. gr. καινός = naujas)^[1] – neogeno periodo epocha, prasidėjusi prieš 5,332 mln. metų ir pasibaigusi prieš 2,588 mln. metų.^[2] Prieš šią epochą buvo mioceno epocha, o po – pleistoceno epocha.^[2] Skiriamas ankstyvasis (zanklis, prasidėjo prieš 5,332 mln. m.) pliocenas ir vėlyvasis (piačenzis, prieš 3,6 mln. m.) pliocenas.^[2] Šiuo laikotarpiu suaktyvėjo vulkanų veikla bei alpinė kalnodara,^[2] susidarė kvarcinis smėlis, klintys, gipsas, rudosios anglys, siera, druskos. Prasislinko žemynai.^[2]

Termino „pliocenas“ autorius – škotas Čarlsas Laelis, pasiūlęs padalinti terciarą į keturias epochas. Termino bendraautoriumi galima laikyti ir W. Whewell'į (Č. Laelio draugas, padėjęs rašyti „Geologijos pagrindus“ 1830 m.). Pliocene atsirado ir greičiausiai išnyko artimi žmogui australopitekai.^[3][4] Taip pat atsirado hominidai. Klimatas ankstyvajame periode buvo šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis nei dabar, tačiau po to pamažu vėso, sausėjo, klimatas darėsi sezoniškas, prasidėjo jo svyravimai.^[2]