Ubuntu

Ubuntu įkūrėjas yra Markas Šatlvortas, kuris pardavęs VeriSign'ui savo įsteigtą skaitmeninio sertifikavimo kompaniją Thawte užsidirbo apie 575 milijonus JAV dolerių ir už dalį tų pinigų įsteigė Ubuntu. M. Šatlvortas, kartu su Canonical Ltd įsteigęs Ubuntu, įnešė pirmąjį 10 milijonų dolerių įnašą siekdami užtikrinti nepertraukiamą šios operacinės sistemos kūrimą.

Ubuntu buvo pradėta kurti Debian GNU/Linux pagrindu, pirmoji versija buvo išleista 2004 m. spalio 20 dieną. Nuo to laiko nauja versija buvo leidžiama kas 6 mėnesius, šie leidimai sutapo su grafinės aplinkos GNOME leidimais.

Ubuntu operacinė sistema yra skirta plačiam naudojimui įvairaus tipo kompiuteriuose, ypač paplitusi asmeniniuose bei internetiniuose kompiuteriuose, taip pat plačiai naudojama ir serveriuose.

Paketų sistema

Šioje operacinėje sistemoje naudojama APT programų paketų įdiegimo sistema. Naudotojui pateikiami patogūs įrankiai programinės įrangos paketams diegti ir tvarkyti – Ubuntu Software Center (pagrindinis), aptitude (veikiantis tekstiniame terminale) ir Synaptic (veikiantis grafinėje aplinkoje, skirtas labiau patyrusiems). Naudojant šią paketų sistemą ir turint interneto ryšį galima lengvai praplėsti šios operacinės sistemos galimybes įdiegiant papildomą laisvai platinamą bei nuosavybinę programinę įrangą, dokumentaciją ir pan.

Visa programinė įranga, kuri pasiekiama per paketų sistemą, saugoma tam tikrose programinės įrangos saugyklose, dar vadinamuose programinės įrangos šaltiniais (arba archyvais), dažniausiai pasiekiamose internetu (bet gali būti ir CD/DVD diskuose ar kitose laikmenose). Toks programinės įrangos įdiegimo būdas yra labai patogus ir saugus, kadangi visa Ubuntu saugyklose esanti programinė įranga yra išbandyta ir pritaikyta konkrečiai Ubuntu versijai.

Programinės įrangos saugyklos yra suskirstytos į tam tikras grupes, atsižvelgiant į laisvosios programinės įrangos filosofiją. Ubuntu saugyklos yra tokios:

• Main – oficialiai palaikoma laisva programinė įranga;
• Restricted – oficialiai palaikoma nelaisva (tam tikrais licenciniais aspektais apribota), tačiau kai kuriose situacijose dažnai reikalinga programinė įranga, pvz., nuosavybinės aparatinės įrangos valdyklės (angl. drivers);
• Universe – laisva programinė įranga palaikoma Ubuntu ir Debian bendruomenės (Ubuntu darbuotojai palaiko šioje saugykloje esančią programinę įrangą tik neoficialiai);
• Multiverse – nelaisva (tam tikrais licenciniais aspektais apribota) programinė įranga, pvz., uždarojo kodo nuosavybinė programinė įranga. Debian OS analogiška yra Non-free saugykla.

Grafinė aplinka

Ubuntu naudoja GNOME grafinę aplinką (2011–2017 metais naudojo Unity grafinę aplinką). Tačiau tuo pačiu metu galima įdiegti ir kelias patinkančias grafines aplinkas vienu metu. Taip pat yra sukurti operacinės sistemos variantai, specialiai pritaikyti tam tikroms grafinėms aplinkoms, kad vartotojas galėtų rinktis labiausiai poreikius atitinkantį variantą:

• Kubuntu – naudojama KDE grafinė aplinka, alternatyvi GNOME aplinkai;
• Edubuntu – pritaikyta mokymo įstaigoms;
• Lubuntu – naudojama LXDE grafinė aplinka, sparčiai veikianti ir senesniuose kompiuteriuose (pakanka ~256 MB RAM atminties bei ~500 Mhz procesoriaus);
• Xubuntu – naudojama Xfce grafinė aplinka, kuri naudoja mažiau kompiuterio išteklių nei KDE, GNOME ar Unity;
• Ubuntu Mate – naudojama MATE grafinė aplinka;
• Ubuntu Lite – naudojama IceWM grafinė aplinka, naudojanti nedaug sistemos išteklių;
• Ubuntu Cinnamon – naudojama Cinnamon grafinė aplinka;
• Ubuntu Kylin – Kinijai pritaikyta Ubuntu versija, naudoja UKUI grafinę aplinką;
• Ubuntu Budgie – naudojama Budgie grafinė aplinka;
• Ubuntu Unity – naudojama Unity grafinė aplinka;
• Ubuntu Studija – naudojama KDE Plasma grafinė aplinka;

Nutrauktos, nebekuriamos versijos:

• Fluxbuntu – naudojama Fluxbox grafinė aplinka, naudojama gana nedaug kompiuterio išteklių, minimalistinis stilius.

Ubuntu diegimas vykdomas iš savaime pasikraunančios kompaktinės plokštelės arba prijungiamos USB laikmenos, atminties kortelės ar pan.. Prieš diegimo procesą užkraunama iš esmės visiškai funkcionuojanti operacinė sistema. Vėliau, įsitikinus, kad viskas veikia, diegimas paleidžiamas tiesiog darbo lauke pasirinkus diegimo piktogramą. Nuo Dapper Drake (6.06) versijos visas diegimo procesas vyksta visiškai funkcionuojančioje operacinės sistemos grafinėje aplinkoje.

Versijos numeris sudaromas pagal išleidimo metus ir mėnesį. Kiekviena versija turi ir kodinį pavadinimą, sudarytą iš dviejų žodžių. Prierašas prie versijos numerio LTS reiškia Long Term Support (ilgalaikis palaikymas).

Ubuntu pagrindu sukurti Linux distributyvai:

• Linux Mint – operacinė sistema su Cinnamon darbastalio aplinka, kuri yra panaši į tradicinę GNOME2 grafinę aplinką bei papildoma programine įranga;
• Elementary OS – operacinė sistema su naujoviška Pantheon darbastalio aplinka;
• VanillaOS – operacinė sistema, pagrįsta Ubuntu. Naudoja GNOME darbalaukio aplinką;
• Zorin OS – operacinė sistema, pagrįsta Ubuntu. Pagal numatytuosius nustatymus jis naudoja GNOME 3 ir XFCE 4 darbalaukio aplinką;

Nutrauktos, nebekuriamos versijos:

• Baltix – Lietuvos ir Latvijos rinkai skirta operacinė sistema su GNOME ir Unity darbastalio aplinkomis bei papildoma programine įranga, ypač tinkama pradedantiesiems;
• Goobuntu – specialus Google pritaikytas platinamasis paketas;
• Guadalinex – šį platinamąjį paketą remia Ispanijos vyriausybė. Daugiausiai naudojamas įvairiose viešosiose įstaigose: mokyklose, viešosiose bibliotekose ir pan.;
• gNewSense – tai platinamasis paketas, kuriame naudojama vien tik laisva programinė įranga;

• Lietuviškas Ubuntu Linux forumas
• Oficialus Ubuntu Linux puslapis
• Neoficialus Ubuntu gidas pradedantiesiems Archyvuota kopija 2009-01-07 iš Wayback Machine projekto.