Rusijos respublikos

  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rusijos respublikos – respublikos, įeinančios į Rusijos Federaciją. Nuo kitų Rusijos Federacijos subjektų skiriasi tuo, kad yra nacionaliniai valstybiniai dariniai, tuo tarpu kiti – tik teritoriniai valstybiniai.

Pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 5 straipsnį respublikos pripažįstamos valstybėmis, tačiau neturi valstybinio suvereniteto. Skirtingai, negu kiti federacijos subjektai, priima savo konstitucijas, gali įsivesti savo valstybines kalbas. Tauta, pagal kurią pavadinta respublika, vadinamas tituline tauta. Ne visada titulinės tautos atstovai sudaro daugumą respublikos gyventojų.Daugelio respublikų vadovai vadinami prezidentais.

1. Adygėja (Maikopas)
2. Altajaus respublika (Gorno Altaiskas)
3. Baškirija (Ufa)
4. Buriatija (Ulan Udė)
5. Dagestanas (Machačkala)
6. Ingušija (Magasas)
7. Kabarda-Balkarija (Nalčikas)

8. Kalmukija (Elista)
9. Karačiajų Čerkesija (Čerkeskas)
10. Karelijos respublika (Petrozavodskas)
11. Komijos Respublika (Syktyvkaras)
12. Marijos Respublika (Joškar Ola)
13. Mordovija (Saranskas)
14. Jakutija (Jakutskas)

15. Šiaurės Osetija (Vladikaukazas)
16. Tatarstanas (Kazanė)
17. Tuva (Kyzylas)
18. Udmurtija (Iževskas)
19. Chakasija (Abakanas)
20. Čečėnija (Groznas)
21. Čiuvašija (Čeboksarai)

RespublikaŽemynasTitulinė tautybė1Titulinės tautybės dalis (2002)Kalbų grupė, kuriai priklauso titulinė grupėPagrindinė titulinės tautybės religijaEtninių rusų dalis (2002)Gyventojų skaičius (2002)4
Adygėja (rus. Адыгея, ady. Адыгэ)Europaadygai24,2 %Kaukazo kalbossunizmas, stačiatikybė64,5 %447 000
Altajaus Respublika (rus. Алтай)Azijaaltajiečiai33,5 %Tiurkų kalbosstačiatikybė, burchanizmas, lamaizmas, šamanizmas57,4 %203 000
Baškirija (rus. Башкортостан, bašk. Башҡортостан)Europabaškirai29,8 %tiurkų kalbossunizmas, stačiatikybė36,3 %4 104 000
Buriatija (rus. Бурятия, bur. Буряад)Azijaburiatai28,1 %mongolų kalbosstačiatikybė, lamaizmas67,8 %981 000
Čečėnija (rus. Чеченская Республика, čeč. Нохчийчоь)Europačečėnai293,5 %Kaukazo kalbossunizmas3,7 %1 104 000
Čiuvašija (rus. Чувашская Республика, čiuv. Чăваш Республики)Europačiuvašai67,7 %tiurkų kalbosstačiatikybė26,5 %1 314 000
Dagestanas (rus. Дагестан)Europa10 vietinių tautų386,6 %Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos5sunizmas4,7 %2 577 000
Ingušija (rus. Ингушетия, ing. ГӀалгӀай Мохк)Europaingušai277,3 %Kaukazo kalbossunizmas1,2 %467 000
Kabarda-Balkarija (rus. Кабардино-Балкарская Республика, kabard. Къэбэрдей-Балъкъэр, karač. Къабарты-Малкъар)Europakabardinai, balkarai67 % (kabardinų – 55,3 %, balkarų – 11,6 %)Kaukazo kalbos, tiurkų kalbossunizmas, stačiatikybė625,1 %901 000
Kalmukija (rus. Калмыкия, kalm. Хальмг Таңһч)Europakalmukai53,3 %mongolų kalbosstačiatikybė, lamaizmas33,6 %292 000
Karačiajų Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесская Республика)Europakaračiajai, čerkesai50 % (karačiajų 38,5 %, čerkesų 11,3 %)tiurkų kalbos, Kaukazo kalbossunizmas33,6 %439 000
Karelijos Respublika (rus. Карелия, karel. Karjala)Europakarelai9,2 %ugrofinų kalbosstačiatikybė76,6 %716 000
Chakasija (rus. Хакасия)Azijachakasai12,0 %tiurkų kalbosstačiatikybė80,3 %546 000
Komijos Respublika (rus. Коми)Europakomiai25,2 %ugrofinaistačiatikybė59,6 %1 019 000
Marijos Respublika (rus. Марий Эл)Europamariai42,9 %ugrofinų kalbosstačiatikybė47,5 %728 000
Mordovija (rus. Мордовия)Europamordviai31,9 %ugrofinų kalbosstačiatikybė60,8 %889 000
Šiaurės Osetija (rus. Северная Осетия-Алания, oset. Цӕгат Ирыстоны Аланийы)Europaosetinai62,7 %iranėnų kalbosstačiatikybė23,2 %710 000
Jakutija (rus. Саха (Якутия))Azijajakutai45,5 %tiurkų kalbosstačiatikybė, šamanizmas41,2 %949 000
Tatarstanas (rus. Татарстан, tot. Татарстан)Europatotoriai52,9 %tiurkų kalbossunizmas, stačiatikybė39,5 %3 779 000
Tuva (rus. Тыва)Azijatuviečiai77,0 %tiurkų kalbosstačiatikybė, lamaizmas, šamanizmas20,1 %306 000
Udmurtija (rus. Удмуртская Республика, udm. Удмурт Элькун)Europaudmurtai29,3 %ugrofinaistačiatikybė60,1 %1 570 000
Pastabos:
  1. Kabarda-Balkarija, Karačiajų Čerkesija ir Dagestanas turi daugiau kaip po 1 titulinę tautą.
  2. Ankstesnė Čečėnijos-Ingušijos ATSR turėjo dvi titulines tautas.
  3. Dešimt vietinių Dagestano tautų yra agulai, avarai, darginai, kumykai, lakai, lezginai, nogajai, rutulai, tabasaranai, cachūrai.
  4. Gyventojų skaičius suapvalintas iki tūkstančių.
  5. Balkarai, karačiajai, kumykai ir nogajai yra tiurkai, agulai, avarai, čerkesai, darginai, lakai, lezginai, rutulai, tabasaranai ir cachūrai yra Kaukazo kalbų šeimos atstovai.
  6. Kabardinai ir dauguma balkarų yra musulmonai, dalis balkarų – stačiatikiai.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijosFlag of Russia
Federaliniai subjektai
RespublikosAdygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
KraštaiAltajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
SritysAmūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestaiMaskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritysŽydų
Autonominės apygardosChantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas