Verdûa
Co-a paròlla verdûa se ragrupàn comuneménte e pàrte comestìbili de vàrie ciànte, in particolâ de òrtàggi. Se træta a ògni mòddo de 'na definiçión ch'a no l'é goæi precîza, includéndo ciànte de quæ se màngia o frûto, e féuggie òpû e réixe.
ZE | Quésta pàgina a l'é scrîta in léngoa zenéize A Grafîa adeuviâ a l'é quélla de l'Académia Ligùstica do Brénno |
Ûxi
A verdûa a l'é cuxinâ inte 'n'infinitæ de mòddi diferénti, eséndo unn-a de bâze de l'alimentaçión umâna inte tùtto o móndo. O l'é ascì un di aliménti chi fàn ciù bén a-a salûte, amermàndo o réizego de contrâe vàrie moutîe, e contegnìndo tànte sostànse nutritîve cómme e vitamìnn-e e vàrri minerâli.
Nómmi da verdûa
Chi de sótta se peu védde 'na tabélla co-e ciù conosciûe variêtæ de verdûa, scrîte cómme se dîxan inte çèrtidùnn-e vàriante da léngoa lìgure.
Tîpo de verdûa | Zeneize | Zenéize | Savuneize | Finarìn | Arbenganese[1] | Sanremascu | Ventemigliusu | Speżìn | Munegascu | Nuvàize |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Verdûa da frûto | Chigheummao | Chighéumou | Chigömmu | Chigömeru Ghigömeru Chigömeu[2] | Cugummé(r)u | Cugömaru | Cugömaru | Coghèmeo Sitriè | Cughœmaru | Cetriólu |
Faxolin | Faxolìn | Faxulìn | ? | Faxulìn | Faixurin | Faixörin | Faṡolìn | ? | Faxoléin | |
Meizann-a | Meizànn-a | Meizann-a | Meisôna | Me(r)izàna | Merezàna | Merezàna | Meinżàna Meiżàna Melinżàna | Merenzana | Meizan-a | |
Pëveon | Pevión | Peverùn | Peverùn Peveùn[2] Peviùn[2] Péve[3] Pévu[4] | Peve(r)ùn | Péve Peverun | Pévérùn | Pevéon | Püverun | Puvrón | |
Succa | Sùcca | Sücca | Sücca | Sücca | Süca | Süca | Süchèo | Süca | Sücca | |
Succhin | Suchìn | Süchìn | Süchìn | Sücchìn | Sücun SücunétuSücunòtu | Süca[5] | Süca | Sücun Sücunotu | Süchéin | |
Tomata | Tomâta | Tumäta | Tumôta | Tumàta | Pumàta | Pumata | Pomàta | Tumata | Tumòta | |
Tronbetta | Tronbétta | Trunbetta | Trunbétta | Trumbétta | ? | Belurìn | ? | Trompette | ? | |
Verdûa da sciô | Articiocca | Articiòcca Ardiciòcca | Articiocca | Ardiciocca Articiocca | Articiòcca | Articiòcu Archiciòcu | Articiòca | Articiòco | Arcicotu | Articiócca |
Bròccolo | Bròcolo | Bròcolu | Broculu | Broculu | Bròculu | Bròculu | Bròcolo | Broculu | Bróculu | |
Cöosciô | Cousciô | Cousciù | Corusciùn Corusciu[6] Cousciu[2] | Cò-Sciü | Courusciù | Còurusciù | Coofióo | Chousciura | Coufiù | |
Legùmmi | Bazzann-a | Bazànn-a | Bazann-a | Basôna | Fàva | ? | Fava | Fava | Fava | Fava |
Çeixao | Çéixou | Çeixe | Séixu Céxu[7] | Céxe | Céixu | Céixu | Séṡoo | Scijaru | Sàisu | |
Faxeu | Faxeu | Faxö | Faxö | Faxö | Faixö | Faixö | Fasèo | Faijœ | Fasö | |
Poiscio | Poîscio | Puisciu | Arböia Lémmu Piséllu | Piséllu Pòxu | Pònsciu | Pesélu | Peṡèla | Pesè | Puìsi | |
Verdûa da féugge | Borraxe | Borâxa | Buräxe | Burôxa Buôxa[2] | Buràxe | Buràixa | Buràixe | Boràṡe Boràṡa | Burraiju | Buròse |
Catalogna | Catalògna | Catalogna | Catalogna | Catalogna | Catalogna | Catalogna | ? | Catalogna | ? | |
Cöo | Cöo | Côu | Coru Cou[2] | Cò(r)u | Còuru | Còuru | Còo | Chou | Cou | |
Cöo de | Cöo de Bruxelles | Côu de Bruxelles | Coru de Bruxelles | Cò(r)u de Bruxelles | ? | Coureti | Còo de Bruxelles | Chou de Bruxelles | Cou de Bruxelles | |
Cöo rava | Ravacöo | Rävacôu | Rôvacoru | Cò(r)u ràva | Còuru ràva | Còuru rava | Ravacòo | Chou rava | Cou ròva | |
Giæa | Giæa | Gè | ? | Géa | ? | Gé | Géde | Ge | Géa | |
Leituga | Leitûga | Leitüga | ? | Leitüga | Laitüga | Laitüga | Latǜga | Laitüga | Leitüga | |
Radicion | Radición | Radiciùn | Radiccia | Radiccia | Radìcia | Radiciùn | Radìcio[8] | ? | ? | |
Spinascio | Spinàsso | Spinaççu | Spinassu | Spinàssu | Spinàssu | Spinàssu | Spinasso | Spinassu | Spinòsu | |
Valeriann-a Sarzetto | Valeriâna Sarzétto | Sarxettu | ? | Sarxéttu | ? | Sarzetu | ? | Canarassa | ? | |
Verdûa da fùsto | Fenoggio | Fenóggio | Fenuggiu | Fenuggiu | Fenuggiu Fenuiu/Fenuiju[9] | Fenùju | Fenùgliu | Fenócio | Fenuyu | Fenuggiu |
Gardo | Gàrdo | Cardu | Gôrdu | Càrdu | Cardu | Càrdu | Gòbo | Cardu | Cardu | |
Séllou | Séllou | Scellou | Scélleru Séllu[2] | Scélla(r)u | Sélaru | Sélaru | Sèleo | Çelaru | Séleru | |
Verdûa da reixe | Caròttoa | Caròtoa Caròtta | ? | Carotta | Ca(r)otta | ? | Caròta | Gnifra | Carota | Caróta |
Giæarava | Giærâva | Gêräva | Gérôva Géôva[2] Rôvage[3] | Géa Ràva | Geràva | Gearàva | Gederàva | Betařava | Ròva | |
Rafan (Rava?) | Rafàn | ? | ? | ? | ? | Rava fòrte | ? | Ravanetu forte | ? | |
Rava | Râva | Räva | Rôva | Ràva | Ràva | Rava | Ravo | Rava | ? | |
Ravanetto | Ravanétto Armoasétta | Ravanettu | Ravanéttu | Ravanéttu | Ravanétu | Ravanétu | Ravanéto | Ravanetu | Ravanéin | |
Verdûa da tùbero | Patatta | Patàtta | Patatta | Patatta | Patatta | Patata | Patàta | Patata | Patata[10] | Patòta |
Patatta dôçe | Patàtta dôçe | Patatta duçe | Patatta duse | Patatta dùse | Patata durse | Patàta duçe | Patata dósse | Patata duçe | Patòta duse | |
Verdûa da bùlbo | Aggio | Àggio | Aggiu | Aiu Aggiu[2] | Aggiu Aiu/Aiju/Agliu[9] | Àju | Agliu | Àgio | Ayu | Àiu |
Çiòula | Çiòula Çevólla[11] | Çioula | Seulla Siulla[12] Sioula[2] | Seùlla | Sevula | Çevula | Sióla Sigóla | Çevula | Sigùla | |
Pöro | Pöro | ? | ? | Pòru | ? | Porru | Póro | Porru | Poru | |
Scialotta | Scialòtta | ? | ? | ? | ? | Scialiòta | ? | Scialota | ? | |
Zermóggi comestìbili | Spægo | Spægo | Spaigu | Sparagu | Pà(r)egu | Spàragu | Spargu | Spàrżo | Spargu | Spòrgu (pl. Spòrzi) |
Variêtæ de verdûa lìguri
- Àggio de Vexàrgo: coltivòu inta Valàdda Aróscia, in particolâ a Vexàrgo, dónde tùtti i ànni (da-o 1760) a se têgne a fêa de l'àggio.
- Spægo viovétto d'Arbénga: asæ râro a-a giornâ d’ancheu.
- Articiòcca spinôza de Arbénga: co-a tomâta cheu de beu, o spægo viovétto e a tronbétta, a l'é un di coscì dîti "quàttro d'Arbénga".
- Çiòula de Pignón: insémme a-a patàtta, a l'é un di prodûti tìpichi de quésto pàize picìn da provìnsa da Spézza.
- Çiòula róssa zenéize: prezénte sorviatùtto inta Valàdda Gravéggia, into pàize de Né.
- Cöo gagétta: variêtæ de cöo garbûxo de dimenscioìn picìnn-e, coltivòu prinçipalménte tra Ciâvai e Lavàgna.
- Faxeu de l'Àquila de Pignón: dîto ascì "faxeu con l'éuggio", pi-â sò coloraçión.
- Faxeu lumê do Mangia: variêtæ òriginâia de Sèsta Godàn, de colôre rósso.
- Faxeu senerìn: variêtæ da Vàl de Vâa, o pìgia o nómme da-o sò tìpico colôre çénie.
- Meizànn-a tónda zenéize: da-a caraterìstica fórma ariondâ.
- Patàtta canéllìnn-a néigra: variêtæ coltivâ in sce l'Apenìn Lìgure.
- Patàtta quarantìnn-a: prezénte in divèrse variêtæ, cómme a quarantìnn-a zenéize ò a Brügnœa.
- Patàtta de Pignón: insémme a-a çiòula, a l'é un di prodûti tìpici de quésto pàize picìn da provìnsa da Spézza.
- Poîscio néigro de L'ago: variêtæ de poîsci néigri, coltivâ inte l'òmònima fraçión de Borghétto Vâa.
- Râva de Nazìn (ò da Valàdda Pennavaire): coltivâ inte l'òmònimo comûne.
- Sùcca de Rochétta: variêtæ de sùcca òriginâia de Rochétta, fraçión de Çéngio.
- Suchìn tronbétta (de Arbénga): coltivâ sorviatùtto inte sære, a-a giornâ d’ancheu a l'à 'na fórma ciù retilìnia de quélla da "tronbétta".
- Tomâta cheu de beu (de Arbénga): variêtæ locâle da tomâta cheu de beu.
Piâti de verdûa
Nòtte
Galerîa d'inmàgine
- Vàrri tîpi de verdûa a-o Mercòu Òrientâle de Zêna.
- Âtra verdûa, sénpre a-o Mercòu Òrientâle de Zêna.
- In cànpo de articiòcche spinôze de Arbénga, a Lüxignan.
- L'àggio de Vexàrgo, coltivòu inte l'òmònimo comûne.
- A tomâta cheu de beu.
- Vìsta de 'na særa de sùcche tronbétte d'Arbénga, in provìnsa de Sànn-a (O Borghétto).
Véddi ascì
Âtri progètti
- Wikimedia Commons a contêgne di files in sce a verdùa
Contròllo de outoritæ | LCCN (EN) sh85142489 · GND (DE) 4020069-3 |
---|