Fildso medalis

Fildso medalio autorius – kanadiečių skulptorius R. Tait McKenzie. Medalio aversas išpildytas su Archimedo reljefiniu atvaizdu ir įrašu lot. Transire suum pectus mundoque potiri („Pranokti savo žmogiškas ribas ir užkariauti visatą“). Data užrašyta romėniškais skaičiais su klaida – „MCNXXXIII“, nors turėtų būti „MCMXXXIII“.^[4] Medalio reversas – su įrašu lot. Congregati ex toto orbe mathematici ob scripta insignia tribuere („Matematikai, susirinkę iš viso pasaulio, įteikė [šį apdovanojimą] už puikų darbą“). Skydo fone, už šakelės, išraižyta Archimedo teoremos „Apie rutulį ir cilindrą“ iliustracija. Medalio krašte įrašomas laureato vardas. Apdovanojimą teikianti Tarptautinė matematikos sąjunga nurodo, kad 6,35 cm skersmens medalis yra nukaldintas iš 14 karatų grynumo aukso.^[1]

Abu apdovanojimai yra pakankamai skirtingi:

• Fildso apdovanojimas skiriamas kas ketverius metus, o Nobelio premija suteikiama kasmet.
• Fildso medalis suteikiamas tik asmenims iki 40 metų (steigėjo J. C. Fildso pageidavimu), o Nobelio premija – visų amžiaus grupių nugalėtojams.
• Fildso apdovanojimas skiriamas už bendrą matematikos indėlį, o Nobelio premija – už konkrečius rezultatus.
• Fildso apdovanojimo dydis yra apie 15 tūkst. Kanados dolerių, o Nobelio premija – apie 1,5 mln. JAV dolerių.
• Pagal oficialius kriterijus arčiausiai Nobelio premijos – tai Abelio premija, įsteigta 2002 m., kuri kasmet skiriama be amžiaus apribojimų, jos dydis 2008 m. siekė apie 1,2 mln. JAV dolerių.

1954 m. Jean-Pierre Serre tapo jauniausiu Fildso medalininku būdamas 27 metų. 2018 m. duomenimis, jis ir toliau liko jauniausiu laureatu.

1970 m. Sergejus Novikovas dėl TSRS vyriausybės draudimo išvykti į užsienį negalėjo keliauti į kongresą Nicoje ir atsiimti medalio.

1978 m. Grigorijus Margulis dėl TSRS vyriausybės draudimo išvykti į užsienį negalėjo atsiimti apdovanojimo kongrese Helsinkyje. Vietoje jo medalį paėmė matematikas Jacques Tits, išreiškęs gilų nusivylimą dėl tokios situacijos, atsižvelgdamas į Helsinkio miesto simbolinę prasmę.

1982 m. kongresą buvo numatyta surengti Lenkijoje, tačiau dėl karinės padėties šalyje paskelbimo 1981 m. gruodžio mėn., jį teko perkelti į kitus metus - apdovanojimų ceremonija Varšuvoje įvyko 1983 m.

1990 m. Edward Witten tapo pirmuoju fiziku, pelniusiu apdovanojimą.

1998 m. ICM kongrese matematikui Andrew Wiles už Didžiosios Ferma teoremos įrodymą Fildso medalio komitetas pirmą kartą įteikė „sidabro skydo“ apdovanojimą. Kaip paaiškėjo, būsimas laureatas Fildso medalio įteikimo metais jau buvo šiek tiek viršijęs amžiaus limitą.

2014 m. Irano matematikė Maryam Mirzakhani tapo pirmąja moterimi Fildso medalininke.

Apdovanojimo atsisakymai

• 1966 m. prancūzų matematikas Alexander Grothendieck nedalyvavo jam skirtos premijos ceremonijoje Maskvoje, protestuodamas prieš TSRS kariuomenės veiksmus Rytų Europoje.^[5] Kituose šaltiniuose minimas mokslininko protestas prieš disidentų persekiojimą TSRS.^[6] A. Grothendieck skirtą apdovanojimą atsiėmė ICM matematikų kongrese dalyvavęs Aukštųjų mokslo tyrimų instituto (pranc. Institut des hautes études scientifiques) įkūrėjas ir direktorius Léon Motchane.^[7]
• 2006 m. rusų matematikas Grigorijus Perelmanas, įrodęs Puankarė prielaidą, atsisakė dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje ir premijos nepriėmė.^[8]

Vikiteka: Fildso medalis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2018-12-26 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.