Jemenas

Pagrindinis straipsnis – Jemeno istorija.

Tarp 2200 m. pr. m. e. iki VI a., Senovės Jemenas buvo Saabos, Asvano, Maino, Katabano, Hadramauto, Himjaro ir kitų karalysčių dalis, kontroliavusi pelningą prieskonių prekybą. Senovės Romoje dėl vertingo prieskonių verslo Jemenas buvo žinomas kaip Arabia Felix („Laimingoji Arabija“). Romos imperatorius Augustas kraštą bandė aneksuoti, bet planai žlugo.

Pirmą kartą III a. ir antrą kartą VII a. daug saabajiečių ir himjariečių migravo iš Jemeno į Šiaurės Afriką ir šiaurinę Arabijos pusiasalio dalį, po Maribo užtvankos (sadd Ma’rib) sugriovimo.

VII a. islamo Kalifatas pradėjo didesnę krašto kontrolę, šalyje paplito islamas, arabų kalba. Silpstant paskutinei dinastijai Abasidams, Jemene įsitvirtino vietinės islamiškosios dinastijos.

Nuo IX a. musulmoniškas Jemenas visą laiką buvo padalintas į dvi istorines dalis: kalnuotą Aukštutinį Jemeną ir derlingą Žemutinį Jemeną, prisišliejusiį prie jūros. Aukštutiniame Jemene įsitvirtino teokratinė valstybė Zaidi imamatas, valdoma imamų Rasidų dinastijos. Imamatas valdė iš Sadaho tvirtovės.

Tuo pat metu Žemutinį Jemeną valdė įvairios vietinės ir užsienio (dažniausiai Egipto) dinastijos, priklausančios sunitų arba izmailitų atšakoms: Nadžahidai, Sulaihidai, Ajubidai, Rasulidai, Tahiridai ir kt. XVI a. įsitvirtino Osmanai, kurie bandė pajungti Imamatą, bet XVI a. pabaigoje buvo išvyti iš šalies. XVII–XVIII a. beveik visą Jemeną kontroliavo imamų Kasimidų dinastija.

Imamatui silpstant, 1839 m. Britanija okupavo Adeną ir tų pačių metų rugsėjo mėnesį paskelbė jį savo kolonija. Britai taip pat okupavo ir aplink Adeną esančias teritorijas kurios administruotos kaip Adeno Protektoratas. Tuo pat metu Osmanai atnaujino savo ekspansiją Jemene ir per XIX a. užkariavo šiaurinę Jemeno dalį. Taip Jemenas buvo padalintas į Pietų ir Šiaurės dalis.

1918 m. Šiaurės Jemenas tapo nepriklausomas nuo Osmanų imperijos kaip Jemeno Karalystė, o 1962 m. tapo Jemeno Arabų Respublika. Šalyje panaikinta monarchija ir imamų valdžia. 1967 m. britai pasitraukė iš Pietų Jemeno: ten susikūrė nepriklausoma Pietų Jemeno Liaudies Respublika.

1990 m. gegužės 22 d. 2 šalys susijungė į Jemeno Respubliką. Naujoji valstybė Persijos įlankos kare rėmė Iraką ir susilaukė bausmės: Saudo Arabija ir Kuveitas ištrėmė daug jemeniečių darbininkų. Šalies ekonomikai buvo suduotas smūgis, nedarbas sudarė daugiau kaip 30 %.1994 m. Jemene kilo pilietinis karas tarp Jemeno ir nuo jo atskilusios Jemeno Demokratinės Respublikos.

2012 m. revoliucijos metu ilgametis šalies prezidentas Ali Abdula Salehas atsistatydino iš pareigų. Jis perleido postą Abdrabu Mansurui Hadžiui, kurio siekiai įvesti socialines ir ekonomines reformas sulaukė didelio pasipriešinimo. Sukilę hučiai kartu su Saleho šalininkais 2014 m. užėmė Saną, kilo pilietinis karas, tebesitęsiantis ir 2022 m.

2015 m. Saudo Arabijos vedama tarptautinė koalicija įsikišo į konfliktą prezidento Hadžio pusėje, pastarajam kaltinant Iraną tiekiant paramą hučiams. Dėl karo, uostų blokados šalyje kilo humanitarinė krizė. Pasak JT, 2017 m. viduryje daugiau nei 10 mln. žmonių (iš daugiau nei 27 mln. Jemeno gyventojų) reikėjo skubios pagalbos.^[6]

Pagrindinis straipsnis – Jemeno politinė sistema.

Jemenas yra prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valdžią dalijasi išrinktas prezidentas, 301 narių parlamentas ir 111 narių taryba.

Konstitucija taip pat teigia, kad prezidentu išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Kandidatų rinkimuose turi būti mažiausiai du, o kiekvienas jų turi gauti mažiausiai 15 parlamento narių paramą. Tuo tarpu šalies ministrą pirmininką, kuris turi gauti 2/3 parlamento narių paramą, deleguoja prezidentas. Pagal konstituciją šalies prezidento kadencija trunka septynerius metus, parlamento – šešerius. Balsavimo teisę šalyje turi visi piliečiai vyresni nei 18 metų.

Ali Abdullah Saleh buvo pirmasis Jemeno prezidentas. Nuo 1978 m. jis buvo Šiaurės Jemeno valdovu, o Jemenui susivienijus liko šiose pareigose. 2006 m. jis buvo perrinktas šalies prezidentu dar kartą.

2003 m. Balandį šalyje buvo surengti parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo Bendras Jemeno gyventojų kongresas.

Kitaip nei kitose islamo šalyse, Jemene toleruojamas alkoholio vartojimas ne musulmonams.

Pagrindinis straipsnis – Jemeno administracinis suskirstymas.

Nuo 2004 m. vasario, Jemenas administraciškai skirstomas į 20 muchafazų (muhafazah) ir 1 savivaldybę^[7]:

Muchafazos smulkiau skirstomoms į 333 rajonus (muderiah), kurie skirstomi į 2210 subrajonus, o šie į 38 284 kaimus (2001).

Iki 1990 m. Jemenas buvo 2 atskiros valstybės, smulkiau žiūrėti Istorinės Jemeno gubernijos.

Pagrindinis straipsnis – Jemeno geografija.

Jemenas – dviejų valstybių sąjunga, jauniausia Artimųjų Rytų valstybė kalnuotuose, sausringuose Arabijos pusiasalio pietvakariuose.

Nuo 1992 m. iki 2000 m. Jemenas ginčijosi su Saudo Arabija ir Omanu, bet galų gale susitarė. Jemenui priklauso ir kelios salos, didžiausia iš jų – Sokotra (plotas 3579 km²). Valstybė turi prieigą prie Raudonosios jūros ir prie Adeno įlankos. Jemenas yra patogioje vietoje, o Adenas jau daugiau kaip 2000 metų – svarbus uostas.Šalies paviršius įvairus, prie Raudonosios jūros plyti pusdykumė, pamažu virstanti kalnais ir plokščiakalniais su daug gilių slėnių. Į rytus nuo centrinio regiono driekiasi kalnota dykuma ir kalnai.

Kritulių kiekis įvairus ir priklauso nuo vietovės. Pietinėje pakrantėje per metus iškrinta ne daugiau kaip 100 mm kritulių, o vakariniame regione – apie 750 mm.

Tankiausiai apgyvendinta drėgniausia Jemeno sritis, čia stovi didžiausias šalies miestas – sostinė Sana ir kiti miestai, kaip Ibas ir Taizas.

Jemeno miestuose gyvena mažiausiai žmonių palyginti su kitomis arabų šalimis. Daugiau kaip pusė ekonomiškai aktyvių gyventojų verčiasi žemės ūkiu, dažniausiai dirba mažus žemės sklypelius. Kad dirbamos žemės būtų daugiau, kalnų šlaituose įrengtos terasos.

Pagrindinis straipsnis – Jemeno ekonomika.

Šiaurinė Jemeno dalis augina grūdines kultūras, vaisius, daržoves, medvilnę, kavą, galvijus, bet yra priklausomas nuo importo. Moka – viena geriausių kavos rūšių, išvežama iš Jemeno jau 1200 metų. Pietinė Jemeno dalis yra viena iš skurdžiausių Arabijos pusiasalyje. Klimatas yra sausas, todėl tik maža dalis šalies žemių yra dirbamos.

Maisto produktų apdirbimas, odinių, aliuminių daiktų, cemento gaminimas padidėjo, bet tai vis tiek davė nedaug pajamų.

Šiandien pagrindinė eksporto prekė yra nafta. Ji buvo atrasta Jemene tik XX a. devintajame dešimtmetyje.

Pagrindinis straipsnis – Jemeno demografija.

Net 46,2 % Jemeno gyventojų sudaro jaunesni nei 15 metų žmonės. 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro tik 2,7 % šalies populiacijos. Jemeno gimstamumas yra vienas iš didžiausių pasaulyje: jei visos moterys išgyventų visus savo vaisingumo metus, pagal dabartinius rodiklius vidutiniškai moteris per gyvenimą pagimdytų 6,32 vaiko. Palyginimui, Saudo Arabijoje šis rodiklis yra 3,83, o Europos Sąjungoje – 1,51.^[10]

99 % Jemeno populiacijos sudaro musulmonai. Iš jų 55–70 % yra sunitai, o 30–45 % yra šiitai.^[11][12] Sunitai daugiausiai gyvena šalies pietuose ir pietryčiuose, o šiitai – šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Likę gyventojai yra daugiausiai judėjai, krikščionys ir hinduistai.

Daugelis Jemeno gyventojų yra arabų kilmės.^[10] Oficiali šalies kalba yra arabų, bet didžiuosiuose miestuose vis daugiau žmonių supranta angliškai. Rytuose yra kalbama ir keliomis pietų arabų semitų kalbomis.^[13][14]

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyrų raštingumas šalyje yra 50,2 %, o moterų – 30 %. Vidutinė gyvenimo trukmė – 63,27 metų.^[10] Nors per paskutinius dešimtmečius sveikatos sistema pagerėjo, ji tebėra neišvystyta. 10 000 gyventojų vidutiniškai tenka 3 daktarai ir 6,1 ligoninės lovos. Ypač bloga situacija kaimuose. Vaikų mirtis daugiausiai sukelia ligos, nuo kurių egzistuoja vakcinos.^[15]

Pagrindinis straipsnis – Jemeno kultūra.

Jemenas turi labai turtingą kultūrą, kuri kūrėsi per visą Jemeno istoriją ir ją įtakojant įvairioms civilizacijoms.

Ypatingą Jemeno kultūros dalį sudaro smaugikinių šeimos augalas katas (lot. Catha edulis). Jis yra didelis, lėtai augantis, tačiau pasiekiantis iki 6 m aukštį. Jemene katas yra plačiai auginamas ir dažniausiai naudojamas kramtymui. Šio augalo sultys žmogaus organizmui turi panašų poveikį į kofeino. Katą Jemenas eksportuoja visiems savo kaimynams ir kitoms artimom šalim. Šalyje šį augalą kramto tiek vyrai, tiek moterys.

Jemeno kinematografija dar tik pradeda plėstis šalyje. Iki 2008 m. Jemeno kūrėjai sukūrė tik du pilnametražius filmus.

2000 m. Jemeno vyriausybė priėmė edukacinę programą, pagal kurią per ateinančius 25 metus šalyje būtų įvykdyti dideli pasikeitimai mokslo srityje. Šios programos tikslas – sumažinti Jemeno gyventojų neraštingumą iki mažesnio už 10 % rodiklį. 2003 m. buvo priimta dar viena programa, kuri siekia mokymosi galimybę suteikti 95 % 6-14 m. Jemeno gyventojų.

Jemene yra keturi objektai, įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.

Pirmasis jų yra senovinis Šibamo miestas dykumoje. Miestas vadinamas „dykumų Manhetenu“ dėl savo namų-bokštų, kurie siekia iki 30 m aukštį. Šibamas į sąrašą buvo įtrauktas 1982 m.

Sanos miesto senamiestis į paveldo sąrašą įtrauktas 1986 m. Miestas apgyvendintas daugiau nei prieš 2,5 tūkstančio metų 7000 pėdų aukštyje virš jūros lygio. 7-jame amžiuje miestas buvo pagrindinis Islamo centras, turintis 103 mečetes ir apie 6000 namų išlikusių nuo XI amžiaus.

1993 m. istorinis Zabido miestas taip pat buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas netoli Raudonosios jūros nuo 13 iki XV amžiaus buvo Jemeno sostinė ir šiuo metu yra svarbus archeologinis ir istorinis šalies centras.

Paskutinis sąraše yra Sokotros salynas. XIII a. aprašytą Marko Polo salyną sudaro keturios salos. Salynas pasižymi savo unikalia augalija ir gyvūnija. 37 % augalijos ir 90 % salose gyvenančių roplių yra unikalūs ir nerandami jokioje kitoje pasaulio vietoje.

Jemene populiarios įvairios sporto šakos, tačiau labiausiai kultivuojamas futbolas. Jemeno futbolo asociacija buvo įkurta 1962 m., o šalis FIFA nare tapo 1980 m. Pasauliniame futbolo rinktinių reitinge Jemeno vyrų futbolo rinktinė yra 139-oje vietoje (2009 m.)^[16]. Tiesa, 2005 m. Jemeno futbolo asociacija buvo suspenduota dėl politinių veiksnių, kurie įtakoja sportą, ir kitų 17-ojo FIFA reglamento straipsnio pažeidimų.^[17]

Nuo 1984 m. Jemeno sportininkai dalyvauja Olimpinėse žaidynėse (1984 ir 1988 m. dalyvavo atskiros Jemeno dalys). Jemeno sportininkai niekada nedalyvavo Žiemos olimpinės žaidynėse, o bendrai nėra pelnę nei vieno medalio.

2006 m. Jemeno sportininkų delegacija dalyvavo Azijos žaidynėse. Wushu rungtyje Naji Al Ashwal laimėjo bronzos medalį. Tai buvo vienintelis Jemeno medalis žaidynėse.

• Jemeno ryšiai
• Jemeno transportas
• Jemeno karinės pajėgos
• Jemeno tarptautiniai santykiai
• Jemeno šventės
• Jemeno virtuvė

Vikiteka: Jemenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Jemenas

• Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Rekomendacija keliaujantiems į Jemeną^{[neveikianti nuoroda]}