Koronavirusai

Virusai

Koronavirusų morfologijos iliustracija, žiūrint elektroniniu mikroskopu
Mokslinė klasifikacija
Eilė:Nidovirales
( Nidovirales)
Šeima:Coronaviridae
( Coronaviridae)
Pošeimis:Orthocoronavirinae
( Orthocoronavirinae)

[1]

Gentys
  • Alphacoronavirus
  • Betacoronavirus
  • Gammacoronavirus
  • Deltacoronavirus
Sinonimai
  • Coronavirinae

Koronavirusai – grupė virusų, kurie priklauso Coronaviridae šeimai, Orthocoronovirinae pošeimiui. Jie yra apvalkaliniai virusai, turintys teigiamos prasmės (positive-sense) viengrandį ribonukleino rūgšties (RNR) genomą ir spiralinės simetrijos nukleokapsidę. Koronavirusų genomo dydis svyruoja nuo maždaug 27 iki 34 kilobazių – didžiausias tarp žinomų RNR virusų.[2]

Koronavirusai savo pavadinimą gavo dėl to, kad žiūrint per elektroninį mikroskopą jie atrodo lyg su karūna ar saulės vainiku (lot. corona 'karūna, nimbas').

Atrasti apie 1960 m.[3][4]

Paukščių ir žinduolių koronavirusai

Koronavirusai sukelia žinduolių ir paukščių kvėpavimo, nervų, virškinimo sistemos ir vidaus organų ligas. Įvairūs gyvūnai gali tapti koronaviruso infekcijos nešiotojais. Skirtingoms rūšims simptomai skiriasi: paukščiams jie sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligas, o karvėms ir kiaulėms – viduriavimą.[5] Tarp gyvūnams sukeliamų ligų yra:

  • infekcinis paukščių bronchitas (jį sukelia paukščių bronchito virusas IBV, priklausantis gamma-koronavirusams)[6]
  • infekcinis kačių peritonitas (sukelia kačių koronavirusas, priklausantis alpha-koronavirusams)[6]
  • virusinis galvijų gastroenteritas.[6]

Žmonių koronavirusai

Nors paprastai jis cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali infekuoti ir žmones.[7][8]

Žmonių koronavirusai buvo atrasti XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje. Pirmieji atrasti žmonių koronavirusai buvo rasti peršalimu sergančių pacientų nosiaryklėje, vėliau pavadinti žmogaus koronavirusu 229E ir žmogaus koronavirusu OC43.[9]

Žmonėms koronavirusai sukelia paprastai nesunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip peršalimas, nors retesnės formos, tokios kaip SARS (sunkus ūminis respiracinis sindromas), MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas) ir COVID-19 gali būti mirtinos.[10]

Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams. Virusas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto epitelinio audinio ląsteles. Kol kas nesukurta vakcinų ar antivirusinių preparatų žmogaus šių virusų sukeliamų ligų prevencijai ar gydymui.

2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhano mieste kilo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 pandemija.

Taksonomija

Nidovirales poklasio Coronaviridae šeimos Orthocoronavirinae pošeimis skirstomas į keturias gentis: Alphacoronavirus, Betacoronavirus, Gammacoronavirus ir Deltacoronavirus. Alpha- grupei priklauso žmogaus koronavirusai 229E ir NL63, beta- koronavirusams – žmogaus koronavirusai OC43 ir HKU 1.[11] Jie sukelia nepavojingas kvėpavimo takų infekcijas. Sunkius sveikatos sutrikimus žmonėms sukelia SŪRS-CoV (sukelia SŪRS), ARRS-CoV (sukelia MERS) ir naujasis SŪRS-CoV-2 (sukelia COVID-19).

Šaltiniai